Kaip “pasimatuoti”, ar žmogus tau tinka?
Rašydama šiandienos dienoraštį, rizikuoju būti išvadinta nejautria ar paviršutiniška jau vien dėl įrašo pavadinimo. Bet neskubėkit teisti, leiskit pasiaiškinti.
Žodį “pasimatuoti” paprastai vartojame kalbėdami apie daiktus. Tačiau įsivaizduokit situaciją: sutinku simpatišką vaikiną ir reikia per kelias minutes įvertinti, ar verta tęsti pokalbį, ar man jis nepatinka. Jei pirmąjį egzaminą išlaikė, pereinam prie antro: susitikinėjam kelias savaites ir ateina laikas spręsti, ar tas žmogus tinkamas rimtai nuoširdžiai draugystei, ar ieškoti kito.
Šis scenarijus, manau, pažįstamas daugeliui. Todėl aktualu apsvarstyti, kokios savybės svarbios, kad nepadarytume klaidos rinkdamiesi draugą ar draugę. Ir čia man galvoje dingteli mintis, jog visas šis romantiškas procesas iš tiesų yra panašus į mano šiandieninį žygį po “Akropolio” išpardavimus. Galim čiulbėti apie romantiką ir protą aptemdančius jausmus - džiaugiuosi, jei Jums taip nutinka, o aš su metais pasidariau gana racionali.
Taigi tęsiam. Į ką atkreipti dėmesį pirmą pažinties dieną? Pirmiausiai, žinoma, į išvaizdą. Nesakau, kad man tai turi didelę įtaką vertinant žmogų, bet vis tik nenorėčiau susitikinėti su man išoriškai nepatraukliu vyru. Toliau man svarbus balsas bei kalbėjimo manieros: tirpstu dėl žemo balso. Ir elgesys: ar jis praleidžia pro duris, ar pavaišina gėrimu, ar turi ką pasakyti. O labiausiai man žavu, kai jis akivaizdžiai nervinasi, nes stengiasi labai patikti…
Darau išvadą: pradinis įspūdis lemtingas. Jei jau pirmojo pasimatymo metu pamatau erzinančias savybes, pažinties geriau netęsti. Bet tai tik mano ne kartą pasitvirtinusi nuomonė. Iš tiesų niekada man nieko neišeidavo su vyru, jei tikėdavausi, kad vis tik jis per kitus pasimatymus parodys save iš kitos, gerosios, pusės.
Praeina keletas romantiškos draugystės savaičių. Viskas pakrypsta link intymesnių dalykų, įsipareigojimų ir kyla klausimas, ar tęsti santykius? Man pajausti, kuo tas žmogus gyvena ir ar aš norėčiau būti to gyvenimo dalim, padeda apsilankymas jo namuose, jo santykiai su šeimos nariais, susipažinimas su jo draugais.
Jei pasirodo, kad vaikino pasaulis man svetimas, aš apsisuku… nebent tai pasaulis geresnis už manąjį.
Kokios charakterio savybės lemia, ar būsime kartu laimingi ir ar tai tikrai mano antra pusė? Sunku ir pasakyti, kai negalvoju apie konkretų žmogų… Matyt vertybės, gyvenimo tikslai, požiūris į šeimą turi sutapti. O charakteris bei temperamentas turėtų būti skirtingas.
Banali tiesa, bet gerai, kai šalia turim mus papildantį ir praturtinantį žmogų. Ir išvis, ar žodžiai “antra pusė” nereiškia savybių, kurių mums trūksta?
DarniPora.lt angliškai
2008 07 09 09:25
Labai racionalus požiūris. Man taip neišeina :) Kai meilė aptemdo protą, nebepastebiu žmogaus trūkumų.
2008 07 09 10:24
O man vos porą kartų gyvenime buvo nutikęs toks aistringas ir stiprus įsimylėjimas. Savo jausmus auginu po truputį ir su kiekviena diena myliu vis labiau, jei matau, kad žmogus to vertas. Nežinau, kuris įsimylėjimo būdas geresnis: ar tas stiprusis, ar lėtas :)
2008 07 09 10:39
Jeigu visos moterys taip mus MATUOJASI, tai isvis nesaugu gyventi! :D
2008 07 09 10:48
Mes tai irgi merginas ivertinam. Ir pirmas ispudis tikrai svarbus. As, pvz, negaliu bendrauti su mergina, kuri nors ir grazi, bet nesvariomis panagemis.
2008 07 09 11:00
Is dalies pritariu straipsniuko autorei - kiekviena naujai i musu gyvenima izengusi zmogu butinai vertiname. Taciau bent man tas vertinimas paprastai ivyksta pasamoneje. Net nepajauciu, kaip ji savaime igyvendimu. Tiesiog viena diena suprantu, kad tas zmogus - ne man. O jeigu imciausi vertinti ir sverti stai taip paeiliui, turbut finale pradeciau nepatikti pati sau :)
2008 07 09 11:08
Urte, na aš irgi prie sąrašo varnelių nedėlioju ;) Tiesiog pirmą kartą taip sąmoningai pabandžiau suprasti, kas man svarbu pasirenkant draugą, ir parašiau, ką sumasčiau ;)
2008 07 09 11:10
Tada saunu. Nes paskaiciusi, kad taip racionaliai stengies viska ivertinti, pamaniau, kad gal tikrai beveik sarasiuka turi :)
2008 07 09 12:01
O žinot, kas man svarbu? Kad vyras mokėtų priversti mane juoktis. Gyvenime mes ir taip prisibūnam rimti, pareigingi, suaugę ir per ta rimtumą pamirštam akimirkų žavesį. Gilioje vaikystėje skaičiau knygą, kurioje buvo frazė “Teach me laugh, save my soul” (vert. “Išmokyk mane juoktis, išgelbėsi mano sielą”). Čia man vienintelė būtina varnelė sąraše ;)
2008 07 09 14:12
“nebent tai pasaulis geresnis už manąjį”
Žavus eogizmas. Tik kartais neatrodo, kad antrajai pusei taip pat norisi pasaulio geresnio už savo turimą?
2008 07 09 16:54
Mantai, manai negali būti, jog antrajai pusei tavo pasaulis atrodo zavesnis, o tau - jos pasaulis? Tad bunant drauge abu turite tai, ka norite tureti.
2008 07 09 17:02
Isikisiu i Doviles ir Manto pokalbi (je galima taip vadinti) tokiu komentaru - mokslininkai jau seniai skelbia, kad tvirciausios yra tos poros, kuriose vyras mano, kad jo zmona uz ji zavesne/geresne/meilesne/gudresne, o moteris lygiai ta pati mano apie vyra.
2008 07 09 18:12
Abipusė iliuzija :) Žavu, jei taip. Deja, šiais laikais mėgstama propaguoti tokius iki skrupulingumo nučiustytus idealių savybių sąrašus, kad į juos įtaikyti sugeba tik masinės kultūros mūsų galvose suformuoti fantomai.
Ką iš dalies ir iliustruoja šis blogo įrašas - punktai punkteliai nupunktėję :) Savotiška amerikietiškų vėjų įtaka, nes jie bemaž viską mėgsta sprausti į sąrašus: “7 top tips”, “5 ways to achieve something” ir t.t., tokiuose supaprastinimuose dažnai pametant esmę. Ir klejoja tuomet nelaimingos sielos, reikalavimų ritiniuose paskendusios ir miražų besivaikančios…
O žmonės poroje geriausiai sulipa daugmaž panašūs, apylygiai, o ne kontrastingos princų ir pelenių reinkarnacijos :)
2008 07 09 19:25
“žmonės suliMpa”, norėjau parašyt :)
2008 07 09 20:44
Ne visiškai, Mantai. Vertybės turi sutapti, o charakteriai - vienas kitą papildyti ;)
2008 10 15 20:24
O ka manot apie finansine neligybe? Jeigu vaikinas ganetinai turtingesnis uz panele arba atvirksciai? Ar jie gali sulipti?:)
2008 10 16 12:55
Agniete, neįmanomų dalykų nebūna, bet tikrai lengviau, jei abu vienodos socialinės padėties. Man labai turtingi nelimpa.
2008 10 19 20:47
Ka manot?
Jei vaikinas pakviecia i kavine ir ruosiasi uz tave sumoketi, ar reikia pasisiulyti prisideti? Susimoketi uz save?
2008 10 20 09:25
Agniete, ta tema plačiai išdiskutuota forume:
http://www.darnipora.lt/forumas/bendravimo-patarimai-ir-patirtis/internetines-pazintys/kas-moka-uz-kava-944.html
2009 11 20 05:14
man 47 susipazinau su musulmonu vaikinu, jam 36, issimylejom,jis nori vest mane, bandau atkalbinet,jis be galo manim rupinasi,atviras, svelnus, zinau jo gimines, tevus,ka patartumet