Ko bijai? Meilės?
Kaip baisu yra suvokti, kad bijai meilės! Bjauriausia, kad ši baimė, priešingai nei kokia vorų fobija, dažniausiai užslėpta. Slaptą ir juodą darbą čia atlieka pasąmonė - rezga lipniausius tinklus ir meilė juose prasmenga amžiams. Ir taip viena. Paskui kita… Pagaliau pradedi galvoti, kad galbūt nelemta turėti artimą sielą, kad galbūt esi baudžiamas už praeitame gyvenime padarytas nuodėmes, kad, galbūt, tai karma, likimas… BET KAS, tik ne… aš pati, ar tu pats…
Kaip suprasti, ar bijai meilės? Sunkus klausimas. Jeigu būčiau pati sau jį atsakiusi iki galo, turbūt šio įrašo dabar neskrebenčiau savo kompiuterio klaviatūra. Visgi atsakymas, mano manymu, slepiasi mūsų galvose.
Būtent - ne širdyje, o galvoje. Štai ir pirmasis bei, turbūt, svarbiausias prieštaravimas ir ženklas, kad meilės Tu, ar aš, bijom. Ne paslaptis - meilė yra jausmas. Kur jis turėtų būti? Širdyje… Tai ką jis veikia galvoje?
Dažnai mes per daug galvojam, ir per mažai jaučiam. Per daug sveriam, ir per mažai nešam. Suskaičiuok, kiek kartų mylimo žmogaus klausi “ar tu mane myli?”… Jeigu suskaičiavęs pagalvoji “o, nemažai”, susimąstyk - ar tik tavo “nemažai” nėra virtę “per daug”. Gal atsakymas, kurio lauki, yra ne apie kito žmogaus jausmus tau, o apie tavo jausmus jam/jai…? Gal labiau už baimę būti per mažai mylimas, baiminiesi tiesiog mylėti?
Nei likimas, nei burtus murmanti čigonė, nei atvertos čakros nepadės būti mylimam, jeigu pats savęs nepripratini mylėti. Meilė ateina pas tuos, kurie ja tiki, kurie jos laukia atvira širdim. Dar neatėjo? Pažiūrėk, gal atvėręs duris, palikai uždarytus vartus… Meilė yra, bet bijai, kad greit išeis? Įsiklausyk, ar tik patyliukais pats neveji jos šalin.
“Klausyti širdies” kas rytą sau kartoju. Ir stengiuos tai daryti. O kai į galvą pradeda lįsti įvairūs prieštaravimai, sakau STOP. Ir einu kvėpuoti grynu oru. Išjungiu mintis ir pamėginu pajausti. Taip, ten, kur širdis, yra šiek tiek baimės. Ji mano. Todėl aš ją ir įveiksiu.
DarniPora.lt angliškai
2009 09 11 11:30
Labai taiklu ir aktualu,ypatingai tiems,kurie kazkada mylejo stipriai;)
2009 09 11 13:15
Teisingai parasyta, susimasciau, kad tikrai durys lyg ir atvertos i mano sirdi, bet vartai tikrai uzdaryti…. sirdis troksta meiles, bet protas kaip imanoma bando sito isvengti.
2009 09 12 09:53
Nuostabus voratinklis greta žavių gėlyčių, bet įsipainioti į jį nelinkiu nei vienai musei.
Baimė kyla iš proto arba iš instinkto.
2009 09 13 17:29
Moterys labai dažnai “išjungia” protą ir vadovaujasi jausmais, kartais galvoju ar jos kada nors išvis jį įjungia :)
Gal mažiau klaidų būtų, a.
2009 09 14 14:34
Gal moterys ir dazniau vadovaujasi jausmais, taciau manau, kad cia aprasyta situacija kaip tik susijusi su vadovavimusi protu. Nes butent galvoje pradedam mastyt apie tai, kas butu, jeigu butu. Ir prisikuriame savo galimiems santykiams barjeru. Todel bent duotuoju atveju tikrai manau, kad geriau klausytis sirdies.
2009 09 14 18:52
Sirdis vadovaujasi jausmais,o protas patirtimi.Niekada nezinai,kas ka uzveiks.Myleti be galo gera,nusivilti be galo skaudu,like randai ilgai gyja…
2009 09 18 06:25
sveikuciai,
man tai atrodo, cia viskas taip paprasta - jausti, myleti, kaip kvepuoti - kartais lengva, kartais sunku, kartais uzdusti :)) protas gali lemti poelgius, o jausmus… ar galima valdyti ora?
2009 09 20 16:21
Toks jausmas, kad kažkas šį straipsnį rašė specialiai man. Susimąsčiau.
2009 09 21 11:03
Jausmai tik tarp moteru , vyram tai maziau jie net negalvoja ir nemasto jiem sirdies neskauda . Tik gal tiem vyram kurie yra jautresnes sielos ir juos augino viena mama . Sitie gal jaucia. MEILE tai toks nuostabus dalykas ir uz ja gali atiduot bet ka ir paslydus ir jai isejus lieka tokia tustuma ir skausmas .Tad veji ta meile lauk kad tik ji daugiau nebeateitu …. NEBELIEKA TIKEJIMU MEILE
2009 10 11 19:49
jo, as labai noriu mylet ir but mylima,bet… pati suprantu kad as to vengiu ir todel as tos puses nesuradau nes esu uzdariusi ir ir duris ir vartus, bet kaip juos atverti,jeigu kazkaip baisu?? =(
2009 10 17 12:09
Matau, kad labiausiai aktuali tema ne man vienai, turbut visi, gal labiau visos, nes jautresnes, kas nusvilo, patyre meiles skausma , isdavyste, gyvenusios tame kosmare, labai noretu to nuostabaus Meiles jausmo, bet tas patirtas skausmas is kart gasdina..tai tarsi skrydis virs bedugnes, taip vilioja vel skristi pajusti laimes akimirku, bet kai paziuri i bedugne, baime viska suparalyzuoja.
2009 11 08 13:37
Juste, o jūs būkit drąsi, yra posakis: “aršiau smerties nieko nebus”:). Pagalvokit, kuo rizikuojat: blogiausiu atveju santykiai nesusiklostys. Na ir kas iš to? Užtat įgysite patirties priimti meilę drąsiai, ir su kitu žmogumi viskas gal pavykti. Likimo dovana už Jūsų drąsą bus atrasta tikroji meilė. ir mažiau bus vienišų žmonų, juk vyrai irgi bijo meilės.
2009 11 08 13:39
Sirdute, nebūtinai įsivaizduoti nesusiklosčiusius meilės santykius kaip bedugnę. Net ir skaudesni išgyvenimai - tai tik pamoka - išmokstame ir einame toliau. Drąsos ir sėkmės visiems:)))
2011 12 15 15:32
Aha, kai viltys dūžta - labai skauda… Teko…