Kodėl sakau “ate”?
Ate, nes kaip tu sakai „mūsų keliai skirtingi“…
Matyt, tai - tiesa, nes niekada nesutikau tavęs tiesiog einančio gatve, stovinčio eilėje prie kasos, geriančio kavinėje arbatą (nes tu kavos nemėgsti)…Tiesiog nesutikau.., bet buvau šalia…
Ate, nes tu nežinai, kuo aš gyvenu šiandien.
Kuo aš gyvensiu mėnesį į priekį, tu sužinai, kai mes retai, bet ilgai geriam arbatą ir kalbamės, kalbamės…
Ate, nes tu man paskambini tik kartą į mėnesį arba kartą į 2.
O kas skambina man naktimis, į mano sapną, pasiskolinęs tavo veidą, tavo vardą, tavo balsą…tiek to…tai tik sapnas, mano sapnas…
Ate, nes tu nekvieti manęs šokiui.
Aš jaučiu pyktį..! Sugebėjimų reikia, šokant 24 valandas toje pačioje patalpoje, tuo pačiu metu manęs nepastebėti. Šokdinant visas gražiausias merginas ir tas, kurios pasislėpusios tolimiausiuose kampeliuose, manęs, netyčiom (?) nepastebint, - esančios įvykių centre.
Paradoksas - kai judame šokyje užmerktomis akimis, tu judi tiesiai link manęs, pamiršdamas, kad nepastebi…
Ate, nes mes nesusitikome Kalėdiniam laikotarpy, kas man buvo labai svarbu…
Bet tavo Kalėdų dovana aplankė mane naujais metais…tai buvo taip gražu ir be galo jautru, nes…
Šaliką, kurį tau mezgiau, kaip dovaną, išlaikiau (saugojau, kad neišardyčiau) iki 12.31 vėlyvo vakaro.., kol galiausiai sau pasakiau – „ko nėra mano kalėdiniam laikotarpyje – iš viso NĖRA“…Ir paleidau šaliką į Naujametinį dovanų aukcioną…Jį laimėjo mano senas geras draugas ir džiaugėsi labai nuoširdžiai…
Aš numezgiau tau ir antrą šaliką, kurio taip pat nepadovanosiu.
Ate, nes tu negeidi manęs (ir taip juk gali būti).
Bet vis tik – negaliu pamiršti tavo bučinių, savo virpulio vien nuo tavo balso, tavo pirštų išlinkimo, karščio delnuose, primerkto žvilgsnio, apkabinimo iš nugaros, aistringų judesių, žaismingo šokio, pasivaikščiojimų naktį, vakare, užmerktomis akim, atsidavusiai paklūstant tik tavo vedimui.
Ate, nes aš esu aš, o tu esi tu.
Sapnas padeda suprasti, jog viskas – tik iliuzija, kurioje aš esu aš, o tu esi tu. Sapne viskas paprasta – tu esi aš, o aš esu tu (mes neatskiriami).
Todėl ATE realybėje…
P.S. „aš tave myliu“, pasakysiu, kai susitiksime sapne.
Kai gersim arbatą, galbūt jau tu papasakosi man savo SAPNĄ, kuriame sakau „ATE tau“.
DarniPora.lt angliškai
2009 02 12 09:52
Manau, labai gerai parasyta, tokie jausmai bei isgyvenimai aplanko tiek vyra, tiek moteri. Dziaugtis reikia, kad jauti, turi siela neabejinga, ir laukti abipusio tokio pat jausmo, o jis ateis…nesvarbu kada…
2009 02 12 16:24
Sutinku su kora, dėl aplankymo abiejų pusių… Tačiau belaukiant galima ir visą gyvenimą išnaudoti, todėl ar verta?
2009 02 12 17:28
Saunuole:) Labai gerai parasyta. Butu gerai, kad moterys si laiskaismoktu mintinai ir nelauktu is tokiu kvaileliais apsimetusiu vyru demesio ir silumos. Tai aferistai, islepinti tokiu tinklapiu, kuriuose gali kiekvienai kazka pasizadeti ir po to malti s….
2009 02 12 18:30
Tomai, verta laukti, taciau nesudejus ranku, kad ant lekstutes kazkada kazkas atnes ta vienintele. Patikek, du kartus prasoviau, o metai bega, nesusigrazinsi…
2009 02 13 10:38
Verta, Tomai, verta laukti.
Viename psichologijos žurnale apie gyvenimo draugo ieškojimą rašė, kad pats paieškos procesas yra malonesnis, nei galutinis rezultatas. Su šiuo teiginiu sutikčiau tik tada, jei surandi ne tą Žmogų.
2009 02 13 10:41
Ėi, mano vardas Tomas : )
2009 02 13 15:09
Nora? : ) Jeigu tu norėjai straipsnį parašyti taip, kad niekas nesuprastų ar tai realybė ar iliuzija ar sapnas, tai tau pavyko : ) Sveikinu : )
2009 02 14 16:52
Kaip tai pazistama, isgyventa, liudna,…. kai kas pasakytu ryztinga… Deja, mano istartas ATE iliuziju neisklaide. O as taip tikejaus. Tikejaus, kad viskas nurims, susidelios i savas vietas, kad taip bus geriau, kad nustos skaudeti. Nenustojo. Tik dabar skauda kitaip - taip, kaip skauda is vidaus sprogdinanti tustuma, nes nieko nebeliko - nei retu pokalbiu prie arbatos, nei dar retesniu skambuciu…
2009 02 14 17:46
Ištikrųjų kartais pats ieškojimo procesas daug idomesnis nei, pasiektas rezultatas, nors nevisada :) , bet čia turbūt dėl to , kad mūsų visų gyvenimas yra paremtas tikslais ir išukiais.
2009 02 15 20:33
Lbai taikliai ir subtiliai parašyta. Šaunuolė. Skaičiau dar ir dar kartą. Suprasti gali tik tas , kas tai išgyveno ir tai kiekvienas savaip… Tai lyg mano vedybinis gyvenimas -23 metus kartu, bet atskirai … nepadovanotos kalėdinės ir gimtadienio dovanos… nes nebuvo jam reikalingos… Ir aš pasakiau ,,ate” nors dabar rašydama komentarą vistiek verkiu….Vistiek skaudu…
2009 02 15 20:35
Labai taikliai ir subtiliai parašyta. Šaunuolė. Skaičiau dar ir dar kartą. Suprasti gali tik tas , kas tai išgyveno ir tai kiekvienas savaip… Tai lyg mano vedybinis gyvenimas -23 metus kartu, bet atskirai … nepadovanotos kalėdinės ir gimtadienio dovanos… nes nebuvo jam reikalingos… Ir aš pasakiau ,,ate” nors dabar rašydama komentarą vistiek verkiu….Vistiek skaudu…
2009 02 19 15:26
Iš tikrųjų parašyta labai šauniai.Iš komentarų matosi,kad tai aktualu daugeliui.Perskaičius,atrodė,kad kažkas surašė mano mintis…Aš norėčiau būti taip pat tokia ryžtinga ir pasakyti savąjį “ate”,bet bijau…Perskaičius Neringos komentarą,dar didesnė baimė apėmė,o jei tikrai niekas “nesusidėlios į savo vietas”?Liks tokia tuštuma,kurios gal niekada ir nebe užpildysi?!
2009 02 19 15:58
Vijune, tai nejaugi pasirinksi “baime”? Nuo “ate” man praejo tik savaite, tačiau stebuklai vyksta, nes aš juos pasikviečiau:) ir tau linkiu leisti pasibaigti tam, kas turi pasibaigti, kad pasitiktumėm naują pradžią (kartais net su tuo pačiu žmogumi - juk ir taip būna).
Kiekvieni santykiai turi pradžią ir turi pabaigą. Ir, žinoma, tai, kas sukuriama tarp jų. Deja, kiekvieni.., net ir tie, kurie tęsiasi visą gyvenimą.
Tai gal neverta galvoti, nei apie santykių trukmę, nei apie pabaigą. O tiesiog, apie davimą ir gavimą. Ir kai tas mainų srautas išsibaigia, užstringa, teka tik į vieną pusę arba “nuteka kitur” padėkojam vienas kitam ir sakom “ate”.
2009 02 19 17:04
Labai ačiū Norai už linkėjimus ir protingas mintis.Labai norėčiau ir aš pasikviesti tuos”stebuklus” ir nelikti su savo baimėmis…Šiaip esu drąsi ir ryžtinga moteris,tik dabar kažkas atsitiko…
2009 02 23 01:28
Viskas arba NIEKO!! Nereikia meilės ir draugystės trupinių, kam?..ypač kai tai skaudina ir žeidžia..tenka pasakyti “ATE”
arba kankinti save toliau..rinktis mums. Visada yra mažiausiai 2 galimybės
2009 02 26 09:10
Sveiki teiginis yra teisingas, bet man rodos mano zmogus su kuriuo esu as pildo stiklaini smeliu, patys zinot ka turiu omenyje, ji gera rupestinga ir nuosirdi, bet visas smelis uzima 85% stiklainio kaip ji issemti ? kai imetus viena 2 sentimentru skersmens akmeny jis uzpilamas 100mm smelio…kaim manote kas tuomet yra laidojama ?
2009 02 26 22:10
Pridėčiau dar vieną ATE, kaip myli vienas kitą taip, dūsta… nuo meilės, kai negali atsiplėšti vienas nuo kito, kai negali dirbti, negali galvoti….
2009 02 28 15:20
Geriau būti alkanai, nei valgyti bet ką.
Ir geriau būti vienai, nei būti su bet kuo - už vyro turi jaustis kaip už kamino!
Daugelis pasirenka tokius vyrus, su kuriais gali gyventi - reikia rinktis tokį vyrą, be kurio gyventi negali!
2009 03 01 21:46
Labai graziai parashyta, tiesiog skaitant virpuliukai begiojo kunu :) Shaunuole autore! :)
2009 03 04 21:26
Nesitikejau, kad man ateis ta valanda kai teks istart “ate”, be galo sunku, daug lengviau butu istarti “iki” ir tiketis kazkokio stebuklo. Kartais netaip skaudu, jei bandai naiviai save apgaut.
2009 03 05 09:43
So sad, dazniausiai “paleidimas” sukuria ta stebukla…ar bent jau galimybes stebuklui ivykti…
Paradoksas, bet tik parasius si straipsniuka, praejus porai dienu, pirma karta sutikau TA ZMOGU gatveje - ir jau tikrai zinojau, kad neatsitiktinai…Sviete saule, jis leidosi kalnu zemyn, o as i virsu kilau…Taip ir sustojome vienas priesais kita…tik man buvo lengva - apsikabinome tame lengvume, pasiziurejome viens kitam i akis ir tiek…buvo gera ir lengva eiti toliau savo keliu…jis dar norejo kazka pasiulyti, bet…as isslydau…
2009 03 05 12:52
“Aš ieškosiu tavęs,
tavo lūpų, akių,
gal laukimas atves
pas tave aš tikiu,
būsiu atviras tau
kaip dangus kaip laukai,
bet tavęs juk nėra vien sapne …”
P.S. Nereali Hiperbolės daina.
2009 03 06 09:40
Nereali:)