Lietuviški Kalėdų šventimo ypatumai
Šventės baigėsi. Nežinau kaip Jūs, bet aš lengviau atsikvėpiau… Pagaliau vėl normali kasdienybė. Tik nereikia pamokslauti apie didžią švenčių dvasią ir primirštą dvasingumą. Prisipažinkim, kad dažniausiai tai tik skambūs žodžiai, o realybėje per Kalėdas viskas būna ne taip džiugu…
Apie tokią neparadinę Kalėdų pusę šiandien ir noriu pašnekėti. Taigi su kuo man asocijuojasi ši šventė? Visų pirma su gausiu Kalėdų stalu. 12 patiekalų per Kūčias. Ir viskas taip skanu, taip noris paragauti… Kitą dieną kepta višta arba žąsis. Dar nepamirškime saldainių, tortų ir šokoladinių Kalėdų senelių. Rezultatas - pasirodo per 3 dienas įmanoma priaugti 2 kilogramus! Šiandien liūdnai žiūriu į svarstykles ir suprantu, kad šios šventės man kainuos ne vieną valandą sunkaus darbo aerobikos treniruotėse (mėgstamas pilatesas čia per silpnas ginklas) ir bent savaitę be saldumynų. Liūdna… Po švenčių lieka antsvorio pagirios…
Kitas Kalėdų ypatumas - susiėjimas su giminėmis. Daugelį jų matau tik per šias šventes. Gal aš jiems atrodau pasikėlusi pana iš sostinės, bet man nuoširdžiai sunku bendrauti su giminaičiais, su kuriais nejaučiu jokio artimo ryšio. Aš suprantu, kad mes vieno kraujo, bet juk visą gyvenimą susitikdavom vos kartą arba du per metus! Tai apie ką gi man šnekėtis su kvadratiniais pusbroliais iš Panevėžio? Ir ką atsakyti seneliams, kai klausia, kaip man sekasi? Žinoma, šypsausi, kad man viskas nuostabu, o mintyse keikiuosi, kai eilinį kartą visos giminės akivaizdoje aptarinėjama, kad man jau laikas būtų susirasti berniuką, nes liksiu sena pana.
Kitas mane baisiai erzinantis dalykas per Kalėdas - alkoholis. Pritrūkom duonos, taigi ieškojau veikiančios parduotuvės. Radusi nustebau… Eilė. Visi be išimties pirko degtinę… Stikliukų kilnojimas ir girtos šnekos mane varo į neviltį. Bet turiu prisipažinti, kad gulėdama prie gausaus stalo su gausia gimine ir aš išmaukiau daugiau nei derėtų vyno taurių… Vis šiek tiek lengviau pasidarė…
Taigi tiek belieka iš to dvasingumo susidūrus su realybe. Ar aš viena tokia? Man rodos, kad panašiai daugumoje šeimų. Kalėdos tarsi tampa pareiga šeimai su nervingu persivalgymu. Kaip būtų gera tas šventes leisti taip, kaip iš tiesų norisi - su draugais, namuose, su knyga… Tiesiog pagal nuotaiką. Dar norėčiau eiti į mišias ir Bernardinų bažnyčioje aplankyti prakartėlę su gyvais gyvuliukais. Bet pas mus giminėje nėra tokios tradicijos…
Gal paskutiniu metu tapau per didele cinike ir pesimiste. Gal čia tik mano problema, kad nesugebu į Kalėdas pažvelgti giliau. Dovanokite. Įtikinkite. Pasidalinkite. Ramaus Jums pošventinio poilsio.
DarniPora.lt angliškai
2008 12 28 10:40
Agne, jei tau galiausiai paaiškėjo, ko tikrai norėtųsi per Kalėdas, linkiu ryžto po metų tai įgyvendinti! :)
Kad ir be giminių. Tada turėsi du variantus, galėsi palyginti. Ir nežinia, galbūt nuspręsi, kad tebūnie dvi dienos per metus paaukotos girtiems ir kvadratiniams giminėms?.. :)
O gal surasi kitą vaidmenį, kad nereikėtų gulėti prie stalo ir viską, kas valgoma, kišti į burną. Gal surasi kam išdovanoti savo šokoladukus. Mes nesam tradicijų įkaitai, galim patys jas kurti, nors visad lengviau plaukti pasroviui ir dejuoti kaip sunku. ;)
O Kalėdos dar nesibaigė, ačiū Dievui! Jos nepriklauso nuo stalų ir giminių. :) Šiandien Šventos Šeimos šventė, trečiadienį padėka už praėjusius metus, ketvirtadienį vėl šventė (nerašysiu, kokia), sekmadienį - Trys Karaliai, jau tikrai Kalėdų pabaiga…
Laukiu, kad daugiau prisnigtų, noriu slidinėt.
2008 12 28 12:12
Danute, norėčiau švęsti kitaip. Bet Kalėdos tai tarsi duoklė giminėms. Negražu būtų senelių neaplankyti, jie juk laukia…
2008 12 28 12:47
Aplankyti senelius - tai nereiškia tris dienas gulėti prie stalo. :)
O dėl duoklės giminėms… arba paversk ją dovana, arba bent kartą atsisakyk mokėti ir pabandyk kitaip. Kol tik “norėtum”, nieko nebus, o bus, kai tikrai panorėsi, kai įgris iki gyvo kaulo. :)
Aš su namiškiais visiškai kitaip švenčiu - be jokio vyno, nervingo persivalgymo, ančių, šokoladų, tortų, antsvorio ir paskui vargo sporto salėje. Džiugiai švenčiu. O jei tikrai daugumoje šeimų vyksta taip, kaip, Agne, aprašei, - vargšė Lietuva!
Tikrai kri kri zė zė…
2008 12 28 13:15
Daugumoje šeimų sprendžiant iš kalėdinių eilių prie degtinės dar blogiau :D
2008 12 28 15:20
“giminės - tai toks žmonių ratas, nereguliariai susirenkantis ryšiu su šio rato žmonių skaičiaus pasikeitimu”.
na, dar ir kalėdas galima įrašyti :)
ir kodėl man nepavyksta persivalgyti per kūčias/kalėdas? nors, dievaž, maisto būna apstu.
beje, o kaip taip įmanoma gerti vyną _gulint_ prie stalo? :) čia jau iš tos serijos, kai padauginus alkoholio tampama “nekilnojamu turtu” ? :)
ne, nesuprantu aš tos duoklės - šeimai susirinkti kartą per metus. ypač, kai net ir be alkoholio rietenų neišvengsi. manoji šeima šiemet išsibarsčiusi ne tik po Lietuvą, bet ir platųjį pasaulį (užu Atlanto), tai užteko vakarienės pas sesę, kalėdinio pasibuvimo beveik gamtoje prie laužo su draugais ir dar šio bei to ramaus namie :)
2008 12 28 20:05
…ir dar, Agne, nuoširdžiausiai linkiu tau paskutinę 2008 metų dieną su visokiu šlamštu išmesti ir svarstykles.
Kam tau jos reikalingos? Koks skirtumas, kiek sveri?
Įtelpi į rūbus arba ne, gali pasilenkti batus apsiauti arba ne.
2008 12 28 22:14
Geresnio poziurio nei Danute matyt niekas neissakys :)
nebent galeciau pridurti, kad per kiekviena toki susiejima su giminemis gali dar karta pamatyti kas kokiomis vertybemis gyvena..ir padaryti atitinkamas isvadas..kaledos - labai tinkamas laikas visokiems apmastymams..o as visai laukiu tokiu suejimu su svetimais/svetimomis giminemis, nes jei ju nebutu po kuri laiko gatvej susitikes nepazintum..tuo labiau kad zinai kad tai labai laikina ir netrukus vel grisi i savo susikurta pasauli be kvadratiniu pusbroliu ir kitokiu eiliu parduotuvese..o priaugti kilogramai isnyks savaime, kai tik vel pradesi dziaugtis gyvenimu ir maziau ziuret i svarstykles..
2008 12 29 08:33
Jei patys šventės nesusikursime, tai jos ir po egle nerasime.
2008 12 29 11:47
Taip, Tomai :) liuks. Jei patys toookios nuotaikos tai beprasmiška už kus galvoti.
2008 12 30 16:47
Rokai, gerti gulint prie stalo galima per šiaudelį :D
O šiaip man keistai skamba, kai žmonės sako, kad atšventė Kalėdas su draugais… Nėra mano draugų rate tokios mados - visi pas senelius važiuoja. Deja…
2008 12 30 16:50
Danute, aš užaugau su “Panelės” ir “Cosmopolitan” žurnalais, taigi mano psichika jau negrįžtamai sugadinta kalbant apie svorį, dietas ir panašius dalykus :D Skirtumas, kiek sveriu, tikrai yra. Nes aš žinau kiek sverdama jaučiuosi gerai ;)
2008 12 30 22:17
Oi, Agne, mano jumoro jausmas turbūt sutrikęs…
Ar tik pasižiūrėjusi į svarstykles sužinai kaip jautiesi?
O be svarstyklių nejauti nieko? Tada tau reikėtų jas sugadinti, kad visada rodytų tą skaičių, kuris padeda gerai jaustis. :)
Aišku, dietos ir svoris gali būti ir toks hobis… :D
O žurnalai… Agne, nori jiems perkelti atsakomybę už dabartinį savo gyvenimą? :)))
2009 01 02 18:18
Šventes kuriame patys kaip susikuriam taip ir turim. Aš irgi anksčiau prie giminių taikiausi paskui supratau, kad nepadarysių taip kaip man norisi budama svečiuose. Dabar Kūčios tik namie ir tokios kaip man patinka. O per Kalėdas trumpam pas tėvus Kalėdinių pietų ir viskas, pareiga atlikta ir kai trumpai visai smagu. Žinoma tiems kas šeimos neturi sunkiau, bet turit omeny šiolaikines realijas manau kiekvienas turime teise į tokias šventes kokių mums reikia. O Kalėdinis laikotarpis ne tok jau trumpas galima suspėt ir pas giminę nulėkt ir atšvęst taip kaip norisi.
2009 01 04 12:19
Danute, atsakomybė niekam nekilnoju, tiesiog faktas, kad yra dalykai, kurie formavo mano požiūrį. O keisti savo požiūrio į svorį nelabai norėčiau. Nes jau geriau svarstyklės nei gelbėjimosi ratai ant pilvo ;)
2009 01 04 12:22
Jūrate, susimąsčiau. Bet ar Kalėdos nėra šeimos šventė? Ar laužydami tradicijas nenaikinam tikrosios švenčių prasmės?
2009 01 05 11:57
Taip tai šeimos šventė bet ar tradicija susiveda vien į suėjima kartu. Juk tai daugiau ir nusiteikimas ir malda prie stalo ir tai kaip ruošemės. Tai jeigu ten kur reikia atsedėt visiems svarbu pavalgyt , pagert ir šiaip pablevizguot tai kažkodėl nesinori prie tokio stalo būt bent jau ne ta vakarą kai reikia tylos šventumo išimtinai gero žodžio vienas kitam. Ypatingu linkėjimu.Nes tai taip ypatinga tamsiausias laikas tarsi mirties ramybė susitaikymas ir to reikia , kad vėl užgimtu nauja po truputi iš lėto saulelė grįžta atnešdama atsinaujinimą. Manau jeigu sugebėtume tai tinkamai išgyventi palikti nebūtin tai kas mums buvo negerai praeitose metuose, atleistume kitiems ir sau tai ir Naujus metus pradėtume tarsi naujai užgime ir daugiau geru darbu nuveiktumes sau ir kitiems. Ne visiems šito reikia kai kam užtenka tik gero maisto tai kam žmonės kankint darai taip kaip pačiam atrodo man bent jau taip lengviau. Be to juk asmeninės šeimos susiėjimas taip pat tradiciška. Anksčiau žmonės gyveno keliom kartom tai tos kelios kartos ir susėsdavo prie stalo visi suneše savo darbo vaisių o dabar kai gyvenam savo mažoje šeimoje tai gal taip ir bukime niekur nelakstydami o jau per Kalėdas galima ir į svečius nuvažiuot.