Manipuliacijos žodžiu “Skiriamės”

Pradėsiu nuo to, kad skyrybų nuo tų laikų, kai atgavome nepriklausomybę, itin padaugėjo. Specialistai sako, kad žmonės renkasi komfortą - kam gyventi šeimoje, kur prisieina pasipykti, reikia suprasti kitą, kažkiek keistis pačiam, jeigu galima gyventi tiesiog vienam..?
Visgi vieni būti nenorime, ir netekę vienos meilės ieškome naujos. Ir tikimės, kad šįkart viskas bus kitaip, geriau, stebuklingiau, paprasčiau. Visgi giliai širdyje aišku - kiekvieni santykiai reikalauja darbo ir kantrybės.
Ir štai kantrybės neretai pritrūksta. Nekalbėsiu už vyrus, tačiau moterims dažnai pabosta nuolat kartoti savajam, kaip svarbu susirankioti kojines ar kad vonia pati neišsišveičia. Arba kad terminas “nuvalyti dulkes” apima ir viryklės nušveitimą…
Kita vertus - moterys dažnai labiau nori dėmesio. Tad triskart pasiūliusios kartu ką nors smagaus, įdomaus, naudingo nuveikti ir sulaukusios tingaus “gal ne šiandien”, apsiniaukia. Pradeda daug galvoti… Ir nusprendžia, kad gal tai ne tas žmogus, kad jau taip norai nesutampa.. Ir pasiūlo skirtis, viską baigti, eiti savais keliais. Jeigu poroje viskas gerai, išgirdęs tokį pasiūlymą vyrukas susizgrimba - myli juk. Tad pasitempia, įtikina savo princesę, kad viskas gerai ir nemato savo gyvenimo be jos. Padėtis normalizuojasi.
Taip, normalizuojasi. Iki kito karto. Kol jai vėl kas nors užklius. Kartą patyrusi, kad manipuliuodama skyrybomis gali jį bent šiek tiek pagąsdinti, moteris turi šį būdą atsargoje. Dar vienam kartui, ir dar vienam. Kol galiausiai vyras pavargsta. Ir pasijaučia įtikintas - taip, gal iš tiesų nesutampa charakteriai, gal iš tiesų ne to paties iš gyvenimo norima. Skirkimės.
Žinoma, dabar rašydama sutirštinu spalva, ironizuoju šiek tiek. Tačiau deja tokį elgesio būdą stebiu labai dažnai. Kartais jo dalyve tampu pati (gėda…). Kartais matau taip besielgiančias drauges, o kartais tokį elgesį stebiu mūsų svetainėje. Tarp suderinamų narių. Ne taip atrašė, ne taip susitikęs kalbėjo, ne taip kvepėjo… Nutrauksiu pažintį! Tegu žinosi!
Tačiau ką galvoti vyrui, kuris nuolat (na, kad ir ne nuolat, o tik labai išskirtiniais atvejais) patiria manipuliacijas fraze “Viskas baigta”..? Ar jam gali atrodyti rimtas ir tvirtas ryšys, kuriame moteriai taip lengva ištarti “skiriamės”? Net jeigu akivaizdu, kad šiuo žodžiu ji nori tik pagąsdinti… Vieną kartą gali… Gali ir dar kelis (priklauso nuo vyro ištvermės ir jausmų stirpumo). Tačiau išmuša akimirka, kai dvejonės nugali - jai taip paprasta siūlyti skirtis? Tad skiriamės. Gana.
Nežinau kodėl, tačiau neretai santykius siekiame pagrįsti tam tikra baime - džiaukis, kad mane turi ir bijok prarasti. Tikimės, kad baimė sulaikys. Tačiau juk laiką, kurį skiriame pykčiams ir susitaikymams galėtume praleisti tiesiog gražiai…






DarniPora.lt angliškai
2009 09 25 16:59
Geras straipsnis, ir taip tiksliai viskas pastebeta:)as ir kartais, gasdinu , kad skirsimes ir panasiai, nors draugas taip pat nevengia taip pasakyti.tai gaunas toks uzburtas ratas ir tikrai amnau, kad geriau laika , kai pykstames, geriau paaukoti geresniems dalykams:)ir pati tikrai stengiuosi taip daryti:)
2009 09 29 21:24
Manau, taikliausiai parasyti pasiseka, kai rasoma is savp patirties. Tada zinai, ka darai, zinai, ka taip darydamas galvoji. O dauguma musu elgesio budu yra panasus daugeliui.
2009 10 01 15:31
Manau, kad tai nesąžiningas žaidimas jausmais ir pagarbos trūkumas artimam žmogui ( o gal tas žmogus jau nebe toks artimas ir reikalingas tik egoistiškų įgeidžių tenkinimui). Manau, kad problemas reikia spręsti abipusiu sutarimu ir švelniu elgesiu. Bučiniu, apsikabinimu, prisiglaudimu. Jei kuriuo nors klausimu nuomonės nesutampa, galima jas pasilaikyti ir skirtingas, kiekvienam savo, nedarant iš to tragedijos. Vyras ir moteris skiriasi, nenorėkime būti vienodi. Jei šalia yra iš esmės geras mylintis užjaučiantis draugas/ė, nedarykime dėl smulkmenų didelių problemų. Nesakau, kad reikia apsileisti ir nematyti bendrų reikalų, atidumo vienas kitam, o visa kita gali ir pakentėti.
Turėjau draugę, kuri manimi ilgą laiką taip manipuliavo. Pasiduodavau tam. Pasekoje viso to dingo pagarba man, ji pradėjo dairytis į kitus… Rado, bet rastoji karšta meilė išgaravo per pusantro mėnesio. Dabar mūsų santykiai pašliję. Ieškoto stebuklo ant balto žirgo ji po šiai dienai neranda. Iškilus problemoms prašo mano patarimo, pagalbos. Padedu, bet į ją jau žiūriu kitomis akimis…
zagariskis@yahoo.com
2009 10 29 10:48
labai geras straipsnis,daznai pati taip elgdavausi…istarti “skiriames” norisi kai truksta emociju,kai nesijauti mylima,kai savo vyrui tampi tiesiog patogi…taciau laikui begant supranti,kad issiskirt yra lengviausias kelias,o situacijos kartojasi ir niekur nedingsta…todel reikia susivokt savyje,suprast ko tau truksta ir kas neduoda ramybes ir nepult i krastutynumus skaudinant kita zmogu.