Mylėti netinkamą žmogų

Kartais gyvenime nutinka keistų dalykų. Pavyzdžiui, šauni graži linksma mergina įsimyli netinkamą žmogų. Turbūt visiems bent kartą teko matyti ar net patirti tokius santykius. Mergina verkia, nyksta… Kol atrodo nieko iš jos nebelieka – tik ašarų kamuoliukas. Buvusi laiminga mergina tampa pavargusia kankine.

Kodėl taip atsitinka? Kodėl moteriai, kuri gali rinktis tarp daugelio vyrų, staiga prireikia savanaudžio niekšelio, neištikimo, vedusio, tinginio ar kokio nors kitokio nevykėlio? Gal tai jos noras pasirūpinti tuo, kuris pats nesugeba būti atsakingas už save. Gal bandymas kažką sau įrodyti nukonkuruojant kitą moterį. Gal tiesiog gailestis bei motiniškas rūpestis. Bet dažniausiai tokie nelygiaverčiai santykiai turbūt prasideda dėl nepilnavertiškumo ir netikėjimo, kad yra verta daugiau.

Ne visada tas netinkamas vyras yra koks nors specialiai piktybiškas žmogus. Kartais jis tiesiog netinkamas tai konkrečiai moteriai: ji jam per jautri, per daug atsakinga, per daug sureikšmina santykius ir per smarkiai kabinasi už draugo. O vyras gal žiūri į viską lengvai ir meilė jam – nuotykis, kai merginai ji – viskas. Vyrui reikia savarankiškumo ir draugės, moteriai – partnerio, priklausomybės ir turėti į ką atsiremti.

Iš tokių skirtingų žmonių bendravimo gimsta tik dramos. Iš pradžių mergina įsimyli ir skraido padebesiais, bet vėliau tampa akivaizdu, kad jiems ne pakeliui. Ir prasideda ašaros… Jis vėl nepaskambino, nepalaikė už rankos sunkiu momentu. Draugės planuoja šeimas ir vaikus, o ji… vieniša poroje.

Kokia išeitis? Sakote, kad skirtis? Vienareikšmiškai teisinga, bet taip sunkiai įgyvendinama. Meilė netinkamam žmogui turi savybę būti beprotiškai stipri. Tai kaipgi jį paleisti? Atsakymo ieško metų metus… Ir taip tamposi tamposi, kol vieną dieną kažkoks santykių sprogimas vis tik viską nutraukia.

Pažįstamas scenarijus? Aš pati jau kelis metus stebiu tokią dramą greta savęs. Guodžiau merginą, kai su vienu netinkamu vyru skyrėsi jau penktą kartą, bet vėliau vis tiek susitaikė. Tai tebesitęsia. Žiūriu ir galvoju, kas jai neleidžia būti laimingai? Kodėl ji nemoka mylėti tinkamo žmogaus? O gal ašaros taip giliai jos prigimtyje, kad kitaip ir neįmanoma?

Comments are closed.