Vienatvė dviese

Skaitydama Jūsų mintis ne kartą pastebėjau išsakomą nepasitenkinimą vienatve būnant poroje. Dažniausiai teigiate, kad jau geriau vienam nei su žmogumi, su kuriuo vis tiek jaučiamės vieniši. Bet ar tai tikrai tiesa, ar tik skambūs žodžiai? Ir kas iš tiesų ta vienatvė?

Kai neturiu antrosios pusės, man būna liūdna. Kai turiu, kartais irgi užpuola kažkoks neaiškus ilgesys. Ir aš pasijaučiu vieniša. Esu su juo, bet kartu ir kažkur toli… Ar tai reiškia, kad jis ne tas, ne mano..? Ar reikia ieškoti princo, su kuriuo jausiuos visada laiminga ir pakylėta, niekada neužsisklęsiu savo mintyse, kai būsime kartu? Ar paslapčių ir neišsakytų abejonių turėjimas daro mus nepilnaverte pora? Negi Jūs tikrai vis dar tikite pasakomis..?

Aš nebetikiu pasakomis ten, kur prasideda kasdienybė ir elementarus žmogiškas netobulumas. Nebūna tobulų santykių. Nebūna amžino pakilimo. Ateina nuosmukiai, kad po jų vėl pakiltume ir užaugtume iš naujo. Ir tų duobių metu man būna žiauriai vieniša. Kartais jaučiuosi lyg būčiau su svetimu… Bet ar tai jau ženklas, kad turėčiau jį palikti? O gal tokių išgyvenimų ištvėrimas tik padarys mus stipresne pora? Koks teisingas kelias, kai pasijaučiu vieniša poroje? Skirtis? Ar bandyti pataisyti santykius?

Ir kas gi ta paslaptinga vienatvė? Iš kur ji atsiranda? Aš tikiu, kad ji kyla iš mūsų vidaus. Iš jausmo, kad mums kažko trūksta ir iš nepaaiškinamo ilgesio. Ir tai dažniausiai nelabai susiję su išoriniais įvykiais ar žmonėmis. Vienatvė - sielos būsena. Blogai, kai ja mus susargdina kiti. Gerai, kai kiti sugeba ją pagydyti. Bet prieš reikalaudami iš kitų nugalėti mūsų vienatvę gal pažvelkime, iš kur ji atsirado. Gal vienatvės poroje priežastis esame mes, o ne kitas žmogus?

Taigi vienatvė dviese ne visada verta skyrybų. Nes tai gali būti tik mano asmeninė problema ir mano pačios nesugebėjimas kurti pilnaverčius santykius. Ir nuo to savo trūkumo aš niekur nepabėgsiu, kad ir kokio princo besulaukčiau… Aš visada iš naujo kopsiu į vienatvės bokštą, nes ten man viskas pažįstama ir saugu, kad ir kaip stengčiausi tai paneigti…

  1. Zinau ka reiskia gyventi su zmogumi ir jaustis vienisai,pati taip gyvenu.Kai draugavome viskas buvo kitaip.Pokalbiai atviri,temu daug,bet pradejome gyventi ir pasikeite viskas.Jis pradejo su manin nesidalinti nei skaumu,nei dziaugsmu,patikekit,tai labai skaudu.Tada ir pati nezinai ka jam pasakoti,ko ne,nes atrodo jog nieks neydomu.Tyleti tokiu atveju geriausia,juk tylejimas irgi menas.Tik gyventi sunku,bet myli ir gyveni.

  2. Rita, o gal tai tik toks etapas, gal verta pabandyti vėl pradėti kalbėtis?

  3. Agne,as gyvenu dar tik 5m.su juo.Jis megsta kad jo neklausinetai kur eina,kada gryz,su kuo ir t.t.Manes taip pat nekontroliuoja,nors as niekur nuklysti negaleciau,auginam 1m.5men.dukryte,visur su ja einu ar vaziuoju.O jau mes ir ne jauneliai abu,bet as ta vienatve labai isgyvenu sunkei.Turiu ir suaugusia dukra,ji stebisi kaip as galiu sitaip gyventi.Dukra sukurusi seima.Man tiesiog dabar rasant asaros byra,kaip sunku.Agne,tu gal daug jaunesne uz mane,bandyk kalbetis.Linkiu tau sekmes.

  4. Kartais vienatvė yra gerai kiekvienam būtina pabūti vienam. bet kai esi šalia žmogaus ir jauti kad jūsų niekas nesieja, bet tas žmogus vis dar tavo sutuoktinis tai baisu. Jis nesupranta,negirdi , nejaučia manes. Aš nesuprantu, negirdžių, nejaučių jo. Teisingiau jaučių jo nepasitenkinimą, pagiežą, piktį. Jaučių savo norą atsiriboti nes per daug skaudu jausti iš jo pusės vien neigiamus jausmus. kam toks absurdas gyvenimas toks trumpas. Tik ką buvau laiduotuvėse… Mirė moteris apie 40 paliko tris vaikus 3,5,15 m. Mirė dėl neaiškaus širdies priepolio per vaikų Kalėdų eglutę. Žiau, kad su vyrų santykiai buvo klaikus. Mirė nes šito neatlaikė. Tai ir galvojų, gyvenų laukių geresnio rytojaus. o kaip šiandiena kodėl šiandien turiu girdėti bjaurius žodžius, pati kažka pikto sakyti. Na aš to nenoriu noriu džiaugtis gyvenimu šiandien čia ir dabar. Ir jeigu žmogus su kurio gyvenu yra nelaimingas su manim tegul buna laimingas kitur su kita o gal vienas. Ir aš turiu teisę į tai. Kurių galų ta vientvė dviese, kam visa tai gyvenimas toks trumpas.

  5. Džiaugiuosi ir puoselėju ją, tarsi gležną daigą. Būsena ir vieta leidusi man tiek daug pažinti, ir patirti.. Vieta nuo kurios atsispyręs galiu eiti į bendravimą ir santykius. Vieta kur einu ilsėtis pavargęs nuo visko… Neduok dieve tokią naštą - gelbėti kažką nuo vienatvės… Nesvarbu ar sau užsidėsi, ar kitam užmesi.. Gal sugebėjimas būti vienatvėje yra lygus sugebėjimui būti kartu?

  6. Išlaikyti poroje pilnatvę, tai be abejo didžiulis darbas. tegul tai bus sunkiausias darbas, bet rezultato norisi.ar labai stengiausi, ar kantriai kentėjau, ar stipriai mylėjau?
    noras ieškoti ir atrasti, šimtą kartų galiu pasakyti - turi būti abipusis, sutinku, tegu vienas bus link to vedlys, bet tikrai ne su kiekvienu gali ledus tirpinti.yra žmonių, su kuriais miela ir gera būti, o šalia kitų jautiesi tarsi karmą atidirbinėtum, ir tada tik gali sau vienas tyliai svarstyti,ar čia ta disfukcinė šeima viską padarė, ar su vampyru susidėjai, ar pati jau visai neapsiskaičius tuo klausimu.. juk vistiek reikia kažką galvot:). O sveika vienatvė reikalinga ir būtina!

  7. Ačiū, Rita. Stiprybės Jums.

  8. Jūrate, tai apie ką rašote tai jau visai kitokia vienatvė dviese nei aš turėjau galvoje. Viena yra kartais pasinerti į save, tenkintis netobulais santykiais, visai kas kita žeminti šalia esantį žmogų. Aš tikiu, kad visada yra išeitis. Kad ir išeiti…

  9. Egi, išmintingai parašei. Nereikia savo vienatvės daryti kito atsakomybe.

  10. Nebežinau kas geriau ar vienatvė dviese,ar pasilikti vienai.Teisūs tie ,kurie sako,kad kiekvieną kart atrodo vis kitaip.Kartais,kai nerandi bendros kalbos,kai tavo antrajai pusei neįdomu ką tu galvoji,kaip tu jautiesi,atrodo,velniop visa tai.Kam būti su žmogumi,jei negali su juo dalintis savo jausmais,išgyvenimais.Kam tada reikalingas jis.Ar tik tam ,kad būtų su kuo miegoti?Geriau jau vienai.Supyksti ir vėl apsiramini,ir pradedi galvoti blaiviau:ką darysi viena?kiek laiko teks laukti naujo draugo?ar iš vis sulauksi(juk amžius jau ne tas,kad turėtum marias laiko).O ir miegoti vienai šalta…ir norisi,kad miegant kažkas apsikabintų…Ir žiūri,kad draugas gi nėra jau toks blogas-ir gerbia tave,stengiasi dėl tavęs ir t.t.Juk tobulų nėra.Gal ir pati neviską darai,kad gautum to ko tikiesi.Va po tokių apmąstymų nusiramini kuriam laikui.Dėja, tik kuriam laikui,o paskui ir vėl viskas iš pradžių…Sunku kovoti su savimi.Daug jėgų ir nervų reikia išnaudoti.O ką daryti?Laukiu patarimų.

  11. “-Jaučiuosi toks vienišas…-,skundžiasi toks ponas.
    -O aš su tavim jaučiuosi dviešas,-skausmingai perkreipęs veidą,atsakau jam.
    …Sutemus išnešu jį,ir pametu prie plento.Ten jis nebus toks vienišas…” Iš Juozo Erlicko kūrybos
    Yra takoskyra:jei poroje,šeimoje-tai jau “dviešas”.Jei vienas-tai gali būti ir “vienišas”.O tos dvasinės kataKLIZMOS būna ir vienišiems,ir dviešiems :).

  12. Vijuneee, labai pažįstami jausmai. Deja, kyla pagunda pasirinkti lengviausią kelią - pabūti su juo, kol atsiras kas nors kitas. Negerai taip. Bet mes juk tik klystantys žmonės.

  13. Labuka,noreciau papasakoti savo istorija.Su draugu gyvenu du su puse metu,bet jau po pirmu metu tarp musu santykei buvo labai pasikeite.Mes nebeturime nieko bendra,nebesimylime jau puse metu,beda ta kad ir as pati nebenoriu su juo myletis,atsiranda atskiri draugai.Man taip liudna,negera,naktimis sapnuoju svetimus vyrus o kai pabundu is galvos neiseina viena mintis kaip pasimyleti su kitu.Nezinau ka daryti jauciuosi kaip uzstatyta bomba ir nezinau kada susprogsiu.Gal kas galetumete patarti ka man daryti,aciu.

  14. Egi, labai graziai ir prasmingai nuskambejo Tavo issakytos mintys. Tvirtai pritariu joms. Kai pats zmogus ima keistis (nori keisti save i gera), tada ir situacija (ar aplinkiniai) neisvengiamai ima keistis. As su vyru gyvenu tik 6 metai. Buvau sau priesas(ir vyrui) tol, kol nesuvokiau, kad pokyciai i gera prasides tik tada, kai pati imsiu keistis. Pries tai kelis kartus negriztamai buvau palikus savo vyra, prisiekiau jam ir sau, kad tai galutinis taskas.. del tu paciu priezasciu, kam gyventi su skausmu sirdyje, su vienatve dviese? Jei jam rupi tik darbas ir Tv!? Apkabina, lyg su skausmu, kad tik isvengti barniu! Bet juk moteris tai jaucia. Noris tiesiog isspjauti ta isdvokusia druska, beskone..kuri tokia preska! Bet nesuvokiau, o gal paslapcia suvokiau, kad problema mums abiems visu pirma ESU AS PATI!(kazkiek abu, bet viskas prasideda nuo manes/pirmai tik nuo musu paciu) Bet kaltinti kita visada yra lengviau, nei prisiimti atsakomybe uz savo padarytus ar nepadarytus gyvenimo pasirinkimus. Emiau keistis as pati, eme keistis ir mano vyras. Juk santuoka, tai nera pasaka vaikams, kurioje vyro ir zmonos nesutarimai nukirpti. Santuokoje vyksta tikri dalykai. Yra ir vienatves, nesutarimu, barniu, ir juos privalu pakelti, jie tam ir duoti, kad sutvirtinti santuoka. Juk po lietaus visada nusvinta skaisti saule. O pries lietu visada apsiniaukia. Tai neisvengiama. Tik suvokus sitai, siandiena esame nebevienisi, o laimingi santuokoje kartu. Karta vyras sako, as nepamirsau sikart raktu, tik man be galo malonu, kada tu pasitinki mane, atiradai duris, apkabini ir pabuciuoji. Kai supranti zmogus, kad tobulu nera, kai supranti, kad ir pats nesi aukso gabaliukas, tai ir i kita imi ziureti atlaidziai. Tiesiog nebeteisi, o imi ieskoti priezasties, kodel taip pasielge jis? O kodel as taip pasielgiau? Gal todel, kad tuo momentu abu tik taip tesugebejome? Bet ar delto vienas kita maziau mylime? Ne! Ar smurtaujantis vyras(musa zmona) nemyli savo vaiko? Gan grubus pavyzdys, ar ne, bet jis irgi tinka. Ne, jis myli, bet jis tik taip tesugeba myleti. Jam truksta kazkokio irankio(gal supratimo, vidines stiprybes, tik taip tesugeba isreiksti save).. Tas atleidimo zingsnis yra labai didelis, bet gali pagelbeti toks supratimas, kad kas bebutu atsitike jusu seimoje, tai reikia suprasti, kad vyras ir zmona myli vienas kita. Ir jusu sutuoktinis tikriausiai myli jus. Ir jeigu jis nesugebejo kazka padaryti, ar ne taip padaryti, tai ne delto, kad nemylejo, o delto kad neturejo kazkokio irankio, kad neturejo dar kazko..Nemokejo isreiksti tos meiles, nemokejo priimti. Ir va toks supratimas gali kartais pagelbeti, ir as linkiu tikrai susitvarkyti. Susitaikyti, atleisti:sau ir sutuoktiniui. Man pagelbejo susitvarkyti(ikrete supratimo) Nedarniu seimu bendruomene(jos priklauso suaugusiu alkoholiku vaiku grupei), as ju laidu klausaus per radija, bet jos realiai yra susikurusios Vilniuje, Klaipedoje, Alytuje. Su jais galima susisiekti suaugevaikai@gmail.com, arba internete per google ieskoti ivedus ’suauge alkoholiku vaikai’. Nesudarykite klaidingos nuomones, tai bendruomene ne vientik alkoholiku tevu vaikams, tai visiems suaugusiems vaikams, kurie isaugo nederniose seimose. Taip ir vadinasi ‘Nedarniu seimu grupe’. Kaip as atpazinau, kad ir man ten neprosal? Idedu laidos dali.

    - Jusu besiklausant, man dar atejo klausimas: kas jusu gyvenime atsitiko tokio, kad jus supratote, kad netik jusu tevams, bet ir jums reikia pagalbos? Irina, sakyk, kaip tau buvo?
    - Kiek save as prisimenu, vaikysteje/paauglysteje as labai blogai jauciausi: vienisa, kupina baimes, kaltes jausmu, gedos, kompleksu pilna, tokia nepritampanti, ir auka jauciausi. Ir, atsimenu, turejau nepasitenkinimo visam pasauliui del to. Visus kaltinau, visi kalti, kad as taip jauciuosi. Ryte pabusdavau su vidiniu dvasiniu sielvartu, nerimu, pykciu, dirglumu.. Ir ta savo nepasitenkinima isliedavau ant savo vaiku. Aprekdavau dukra, vesdavau i darzeli, ji verkdavo. Zodziu, as blogai jausdavausi, is to ji blogai jausdavosi. Po to sazine grauze, kaltes jausmas visa diena. Tokia tustuma vidine, vienatve, nebeturejau kur detis. Klaiki savijauta, elgesys pamises.. Tai kokia mama as galejau buti, kai as taip jausdavausi? Kokia as galejau buti zmona ar drauge, ar dukra, kai as taip jausdavausi? As nebezinojau kas su manimi vyksta, ir ka man daryti ir kur man kreiptis. Tai va, atsirado sita Suaugusiu alkoholiku vaiku grupe, ir grupe vaikams is nedarnios seimos, kurioje as pradejau dirbti su savimi, keistis pati savo elgesiu, mastymu, keisti savo kazkokius isitikinimus. Ir tada visas pasaulis eme keistis aplink mane. Sioje grupeje as jau esu 5-tus metus ir siandiena as esu laiminga savo kasdienybeje. Laiminga cia ir dabar pati su savimi. Pasikeite mano pacios sankykis i save. As save myliu, vertinu ir gerbiu, priimu tokia, kokia as esu. Ir tai galbut yra visu svarbiausia, nes viskas prasideda nuo manes. Kai as esu taikoje su savimi, nebekonfliktuoju, tai as esu taikoje ir su visu pasauliu, savo artimaisiais, su bendradarbiais, su draugais, su zmoniem - su visais. Ir pavyko atsikratyti daugelio savo charakterio trukumu, daugelio savo klaidingu isitikinimu, kurie man vaikysteje buvo ikalta i galva. As jauciuosi siandiena laisva(islaisvejusi). Ramybe, laisve, meile, tikejimas, dziaugsmas.. As niekada taip nesijausdavau nei vaikysteje, nei paauglysteje. Tai sita programa yra labai veiksminga: keiciuosi as ir keiciasi mano vaikai. Ir uz tai esu labai dekinga.
    - Dar norejau paklausti Vitalio, ka tu galetum patarti zmogui, kuris yra suaugusio alkoholiko vaikas?
    - As patarciau visais imanomais budais ieskoti pagalbos sau. Tos pagalbos ieskojimas, tai nereiskia, kad cia yra kazkokia nepagydoma liga, ar situacija, kurios negalima pakeisti, arba, kad tai yra kazkoks asmeninis blogumas. Pripazinti, kad sioje situacijoje pats svarbiausias zmogus esi pats(tikriausiai). Kurti aplink save sau patogia aplinka, tai yra tie patys suaugusiu alkoholiku vaikai, kurie supranta, su kuriais yra lengva. Velgi yra psichologai, kreiptis pas zmones, kurie patinka su patarimais, ir ivairiausios bendruomenes, kurios uzsiima tuom.
    - Pabaigai noriu pasakyti, kad jeigu jums patiko, ka pasakojo Renata, Vitalis ir Marina, jei turite klausimu, o ju atkeliavo daug i musu radio eteri, atsiprasome, kad negalejome atsakyti tiesiogai, bet jus tikrai turite galimybe parasyti suaugusiu alkoholiku vaikams el. pastu: suaugevaikai@gmail.com Rasykite, tikrai jums atsakysime. Dar noriu priminti, kad Vilniuje, Alytuje ir Klaipedoje veikia suaugusiu alkoholiku vaiku grupes, ieskokite ju internete. Iki kitu susitikimu.

  15. Kaip matau Delvita neatskiria kur yra konkretus ir glaustas nuomones issakymas,o kur propagandinis spamas. Kaip Jums atrodo yra humanishka uzkraut cia zmones tokiais straipsniais(tikiu,kad net mazia kas iki galo daskaite,negi sudetinga isreikst glaustai ir aishkiai. Pas moteris visada tokia problema yra,apie viena ir ta pati kalba istisas 3h :) Todel vyrai nuo jusu pavargsta ir bega ieshkot vienatves.

  16. Netyčia aptikau, tai pranešu, jog naujas SAV puslapis - http://www.suaugealkoholikuvaikai.blogspot.com

    Tiems kas susidomėjo, yra kontaktai bei visą informacija.

  17. robotai jus robotai.. zmones apie jausmus kalba,visa vidu savo atidaro,issako,o jus su tom reklamom tik/pinigais.. kaip gaila

  18. 29m.Panevèzietis esantis be isipareigojimu,ir zalingu yprociu,iesko merginos rimtai,graziai,ilgai draugystei(sms su prisistatymu)nr.869984504

 
  • Telefonas: +370 659 25971
  • El.paštas: info@darnipora.lt
  • Skype: darnipora
  • © DarniPora.lt 2006-2008 - Visos teisės saugomos UAB "Darni pora"